Konkurencija triračių rinkoje daugiausiai dėmesio skiria prekiautojams. Prekiautojai tiesiogiai susiduria su galutiniais klientais, o kiekvienas jų žingsnis turi didelės įtakos prekės ženklo ateičiai.
Kadangi triračių verslas darosi vis sunkiau įgyvendinamas, pasikeitė įmonių ir prekiautojų mentalitetas. Jie, kaip prekiautojai, turėtų kuo greičiau jo atsikratyti, įsigiję prekes nespaudžiant atsargų. Laikui bėgant jie praras pinigus, kai tik pradės kainų karą. Kaip įmonė, kuo mažesnės išlaidos, tuo geriau. Dėl to prekiautojai išgirdo daug įmonių pardavimo politikos.
Neseniai lankiausi pas kai kuriuos prekybininkus ir pastebėjau, kad priežastis, kodėl transporto priemonės markę nugalėjo bendraamžiai, buvo ne konkurentai, o įmonės ir prekiautojai, o tai daugiausia atsispindėjo šiais aspektais:
Įsigytos dalys turi būti žemesnės už bendraamžių standartus, kad būtų galima rasti nuorodą į žemą produktų kainą.
Siekdami konkuruoti su dideliais prekių ženklais, smulkūs ir vidutinio dydžio prekės ženklai mėgsta lyginti. Didžiųjų prekinių ženklų perkamos detalės užmezgus bendradarbiavimo ryšius su detalių įmonėmis, jų dalys taip pat tapo imitaciniais objektais, tačiau imitacinių gaminių kaina yra daug mažesnė. Bandos mentalitetas sekti geriausiai parduodamus prekės ženklus yra labai paplitęs mažose ir vidutinėse triračių įmonėse.
Prekiautojai nepasitiki savimi, gali nerealizuoti mažesnės kainos, nedidelis pelnas ir greita apyvarta.
Kai vadinamųjų didžiųjų prekinių ženklų parduodami produktai bus vienodo stiliaus, mažų ir vidutinių prekių ženklų kainos bus daug mažesnės. Šis „niekingas“ mentalitetas egzistuoja visoje triračių transporto priemonių pramonėje.
